lot. Barbus barbus (Linnaeus, 1758)
Kūnas labai stiprus, kresnas, verpstės formos, skerspjūvyje – apvalus. Pauodegio, pilvo ir krūtinės pelekai rausvi, nugaros ir uodegos pilki. Ketvirtas nugaros peleko spindulys ilgas, kietas, dantytas. Žiotys apatinės, lūpos persmaugtos, iš 2 arba 3 dalių. Ant viršutinės lūpos ir žiočių kampuose yra po du mėsingus ūselius. Nugara ir šonai tamsiai žali, pilvas šviesus. Žvynai maži, pailgi.
Ūsoriai paplitę nuo Prancūzijos iki Latvijos. Taip pat gyvena Didžiojoje Britanijoje, Temzės upėje, tačiau jų nėra Škotijoje, Danijoje, Skandinavijoje, Ispanijoje. Lietuvoje ūsoriai paplitę Nemune, Neryje ir į šias upes įtekančių didesnių upių (Merkio, Žeimenos, Šventosios, Minijos) žemupiuose. Užauga iki 70-80 cm ir 6 kg, kartais iki 90 cm ir iki 10 kg, dažniausiai sugaunami 40-60 cm ilgio ir 1-3 kg svorio.
Neršia vėlai pavasarį, kai vanduo sušyla iki +15°C ir daugiau. Lietuvos upėse ūsoriai nėra dažni. Gausumui įtakos turi ir upių užterštumas, brakonieriavimas. Jie gali sirgti gumbeline ūsorių liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – sporagyviai. Užfiksuotas ir masinis ūsorių žuvimas dėl kol kas nežinomų priežasčių. Ūsorių mėgėjiška žūklė labai įdomi, sportiška, nes tai stipri ir atsargi žuvis. Šių žuvų mažėja ir kitose šalyse, pvz., Baltarusijoje jie įrašyti į Raudonąją knygą.