Apie šalies vilkų gausą, daromą žalą, nustatytus jų sumedžiojimo limitus, genetines savybes pastarąjį laiką kyla nemažai diskusijų. Šių gyvūnų populiacijos būklei, jos tendencijoms ir genetiniam grynumui išsiaiškinti Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atlikti tyrimai. Juos vykdė Gamtos tyrimų centras. Mokslininkams apibendrinus tyrimo metu surinktą medžiagą paaiškėjo, kad vilkų medžioklė dabar pernelyg ribojama. Kadangi šių gyvūnų gausėja, jie padaro ir daugiau žalos gyvulių augintojams. Pernai tai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją. Stabilizuoti optimalų vilkų populiacijos dydį, kaip rekomenduoja mokslininkai, padėtų didesnės sumedžiojimo kvotos ir ilgesni medžioklės terminai. Siūloma per būsimąjį medžioklės sezoną kvotą padidinti iki 50–60 vilkų. Tuose rajonuose, kur jie vasarą ir rudenį padaro daugiausia žalos gyvulių augintojams, mokslininkai pataria šių gyvūnų populiaciją reguliuoti ir ne medžioklės sezono metu – 2011 m. leisti iki sezono pradžios sumedžioti 10 vilkų. Šios priemonės taikytinos tol, kol nusistovės Lietuvai optimalus populiacijos dydis – apie 200 vilkų.
Genetiniai 20 vilkų imties tyrimai parodė, kad mūsų šalyje aptinkami keturių haplotipų (haplotipas – nedalomas genetinės medžiagos darinys, perduodamas palikuonims) vilkai. Plačiausiai paplitę trys iš šių haplotipų yra būdingi grynakraujams vilkams. Šiaurės, Vidurio ir Rytų Lietuvoje tarp vilkų yra paplitę ir du šuns haplotipai, priskiriami dratharų (medžioklinių šunų) veislei. Šie šunų haplotipai nustatyti 8 vilkams iš tirtų 20. Mokslininkai siūlo gerokai sumažinti šuns kraujo turinčių vilkų skaičių didinant sumedžiojimo kvotas tuose rajonuose, kur tokie vilkai yra paplitę.
Aplinkos ministerijos informacija, tel. 266 3660
2010-07-12
Vaizdas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos