Rutilus rutilus (Linnaeus, 1758)
Kuojos pailgos, jų nugara tamsiai melsva ar žalsva, jaunų žuvų šonai melsvai sidabrinės, didesnių – gelsvos spalvos, pilvas balkšvas. Akys gelsvos, rausvos, viršutinėje dalyje yra raudona dėmė. Krūtinės pelekai rausvi ar raudoni, nugaros ir uodegos pilki. Kuojų žiotys nukreiptos į apačią, pritaikytos maitintis dugno organizmais. Nugaros peleko pradžia sudaro statmenį su pilvo peleko pradžia. Per nerštą patinai tampa šiurkštūs, pasidengia balkšvais nerštaspuogiais. Kuojos panašios į raudes, tačiau turi siauresnį kūną ir tamsesnius pelekus.
Kuojos paplitusios Eurazijos gėluosiuose vandenyse, nors pasitaiko ir apysūriuose. Jų nėra Apeninų pusiasalyje, Skandinavijos šiaurės vakaruose, Italijoje, Mažojoje Azijoje, Šiauriniuose Rusijos regionuose. Šios žuvys gyvena beveik visuose ežeruose ir upėse, jeigu tik žiemą pakanka deguonies ir vanduo nėra per daug rūgštus. Kuojos užauga iki 1,5-1,8 kg svorio, 50 cm ilgio. Neršia balandžio-gegužės mėn., kai vandens temperatūra pasiekia +8-9°C.
Mėgėjiška žvejyba neribojama.