Esox lucius (Linnaeus, 1758)
Lydekos kūnas ištęstas, šonai suploti. Galva didelė, žiotyse daug aštrių dantų, išsidėsčiusių ne tik ant žandikaulio ir dantikaulio, bet ir ant gomurikaulio, noragikaulio bei žiaunų lankų. Nugaros pelekas netoli nuo uodegos. Nugara tamsiai žalia, didelių žuvų net juoda, šonai, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, šviesiai ar tamsiai žali, gelsvi su įvairiomis skirtingų derinių dėmėmis. Dėmėti ir nugaros, pauodegio bei uodegos pelekai. Krūtinės pelekai rausvi. Neturi riebalinio pelekėlio. Pilvas šviesiai gelsvas ar baltas. Žvynai maži, pailgi.
Lydekos paplitusios labai plačiai: nuo Airijos iki Kolymos, Kaspijos, Aralo, Šiaurės, Baltijos, Juodosios ir Azovo jūrų baseinų gėluosiuose vandenyse. Negyvena Pirėnų pusiasalyje, Islandijoje, Kryme, Italijos pietuose, tačiau jų yra Šiaurės Amerikoje. Amūro baseine ir Sachaline gyvena Amūro lydeka (E. reicherti Dyb.), o Šiaurės Amerikos rytinės dalies vandenyse gyvena kitos lydekų rūšys. Lydekos gali užaugti iki 1,5 m ir 40 kg, tačiau dažniausiai sugaunamos 40-60 cm ilgio ir 0,5-3 kg svorio. Neršia anksti pavasarį, kovo, balandžio arba gegužės mėn., kai vanduo sušyla iki +4-9°C.