Panašus į karšį, tačiau pelekai rausvesni, žymiai stambesni žvynai, santykinai didesnės akys, uodegos peleko skiautės beveik lygios, pauodegio pelekas trumpesnis (19-23 šakoti spinduliai), jo pakraštys lygus (karšio dantytas). Žiotys pusiau apatinės, neišsikiša kaip karšio.
Plakiai paplitę panašiame areale kaip ir karšiai, tik šiaurinė paplitimo riba yra piečiau. Jie taip pat pateko ir į Azijos vandens telkinius. Lietuvoje plakiai gyvena daugelyje ežerų ir lėtos tėkmės upėse, Kuršių mariose. Atsparesni negu karšiai deguonies trūkumui, todėl gyvena ir kai kuriuose užpelkėjusiuose ežeruose.
Plakiai užauga iki 35 cm ilgio ir daugiau nei 1 kg svorio, bet dažniausiai sugaunami 50-100 g. Neršia gegužės-birželio mėn., kai vanduo sušyla iki +16°C.
Plėšrūnės žuvys išgaudo nedaug plakių, todėl kai kuriuose vandens telkiniuose jų gausumą reikia reguliuoti.
Mėgėjiška žvejyba neribojama.