Scardinius erythrophthalmus (Linnaeus, 1758)
Kūnas suplotas iš šonų, kresnas, galva maža, žiotys viršutinės. Nugara tamsi, šonai geltoni, pilvas balsvas. Akys oranžinės, su tamsesne dėmele. Nugaros pelekas, skirtingai nei kuojų, prasideda toliau už statmens, pravesto per pilvinių pelekų užpakalinius kraštus. Žvynai santykinai labai dideli, tarp pilvo ir pauodegio pelekų yra aštri briauna. Pelekai raudoni. Raudžių kūnas platesnis nei kuojų, strepečių ar salačių. Nuo šių žuvų dar skiriasi gelsvesne kūno spalva ir į viršų nukreiptomis žiotimis.
Raudės paplitusios nuo Prancūzijos iki Europos šiaurės, Uralo ir Aralo. Jų nėra tik Graikijoje, Norvegijoje, Švedijos vidurinėje ir šiaurinėje dalyse, Kolos pusiasalyje, Kryme. Lietuvoje raudės gyvena daugelyje ežerų, lėtos tėkmės upėse, Kuršių mariose. Jos mėgsta seklias, ramias, užžėlusias vandens augmenija įlankas.
Raudės užauga iki 35-40 cm ilgio ir 1,5 kg svorio, tačiau dažniausiai sugaunamos 0,1-0,3 kg. Neršia porcijomis 3-4 kartus nuo gegužės iki liepos mėnesio, kai vandens temperatūra +17-19°C.
Raudžių žuvienos maistinė vertė maža, ji ašakota, labai liesa. Ežerų pakrantės zonoje jomis minta lydekos.
Mėgėjiška žvejyba neribojama.