Kūno forma panašus į paprastajį karosą. Nuo jo skiriasi ilgesniu kūno ir uodegos stiebeliu. Uodegos peleko iškirpimas gilesnis. Ant pirmo žiauninio lanko žymiai daugiau spaigliukų (39-52, o paprastojo karoso – 23-33). Sidabrinio karoso žarnynas ilgesnis, pilvo ertmės plėvė juoda, o paprastojo – šviesi. Nugara tamsiai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Žvynai stambūs, pelekai pilki.
Sidabrinis karosas kilęs iš Amūro ir Ramiojo vandenyno baseinų gėlųjų vandenų, o artimiausia kita jo forma aptinkama Kinijoje. Paplitęs Eurazijos gėluosiuose vandenyse iki Kolymos. Įveistas Šiaurės Amerikoje, Indijoje ir kt. Šalyse. Lietuvoje aklimatizuotas 1952 m. Gyvena uždumblėjusiuose ežeruose, lėtos tėkmės upėse, tvenkiniuose. Dažnas, nereiklus deguonies kiekiui ir vandens temperatūrai. Gyvena priedugnyje, sėslus, toli nemigruoja, dažniausiai laikosi pamėgtų vietų. Žiemą telkiasi į gilesnes vietas.
Užauga ilgesni nei 50 cm ir sveria 3 kg, bet dažniausiai sugaunami 30-40 cm ilgio ir 1 kg svorio. Neršia gegužės-liepos mėn. ant augalų, kai vandens temperatūra viršija +14°C.
Mėgėjiška žvejyba neribojama.