Lašišoms – saugų nerštą

Lašišq

 

   Spalio 15-oji – paskutinė diena šiais metais, kai dar leidžiama sugauti lašišą ar šlakį turint licenciją šioms žuvims žvejoti. Nuo rytdienos licencijos nebeišduodamos ir šias žuvis bus draudžiama žvejoti iki gruodžio 31 dienos. Gamtosaugininkai taip pat primena, kad nuo šiandien, spalio 15 d., nebeleidžiama gaudyti plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių.

 

 

 

Lašišq   Spalio 15-oji – paskutinė diena šiais metais, kai dar leidžiama sugauti lašišą ar šlakį turint licenciją šioms žuvims žvejoti. Nuo rytdienos licencijos nebeišduodamos ir šias žuvis bus draudžiama žvejoti iki gruodžio 31 dienos. Gamtosaugininkai taip pat primena, kad nuo šiandien, spalio 15 d., nebeleidžiama gaudyti plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių (rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius galima gaudyti visus metus). Saugiam lašišų, margųjų upėtakių ir šlakių nerštui užtikrinti 160 šalies lašišinių upių ir upelių, kur šios žuvys intensyviausiai neršia, bet kokia žvejyba uždrausta jau nuo spalio 1 dienos.

   Šį rudenį, kaip ir kasmet, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai lašišinių žuvų neršto metu vykdo akciją „Lašiša“, skirtą šių vertingų žuvų ištekliams nuo brakonierių apsaugoti. Aplinkosaugos pareigūnai nuolat budi prie vandens telkinių, kuriuose vyksta intensyviausia lašišų ir šlakių migracija – Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione bei Nemuno upėje – ir kur yra gausiausios nerštavietės – Neries, Žeimenos, Meros, Vilnelės, Šventosios ir Siesarties upėse.

   Lašišas saugo, kaip sakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas, ne tik aplinkosaugininkai, bet ir visuomenės akys. Pagal gyventojų pranešimus vien šią savaitę Vilniaus regione buvo išaiškinti kelis šiurkštūs žūklės taisyklių pažeidimai. Antai spalio 13 d. rytą Neries upėje ties Papūnės kaimu Vilniaus rajone surengę pasalą pareigūnai sulaikė pilietį A. S., kuris neturėjo licencijos ir tinklu bandė pasigauti lašišinių žuvų. Už tokią neteisėtą žvejybą gresia nuo 200 iki 700 litų administracinė bauda ir draudžiamų žvejybos įrankių konfiskavimas. Tos pačios dienos vakarą Elektrėnų savivaldybėje Neries upėje ties santaka su Bražuole buvo sulaikytas pilietis A.K., kuris spiningu turėjo sugavęs lašišos patelę, tačiau licencijos užpildyti nesivargino. Neįtardamas, kad jį stebi inspektoriai, žuvį slėpė miške. Šiam pažeidėjui gresia iki 200 Lt administracinė bauda. Jam taip teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą 200 Lt žalą.

   Kauno regiono aplinkosaugininkai praėjusį sekmadienį kartu su Kauno rajono policijos pareigūnais Nemuno upėje sulaikė dvi brakonierių grupes, kurios valtimis neteisėtai žvejojo tinklais. Kadangi lašišinių žuvų ištekliams buvo padaryta daug žalos, surinkta medžiaga perduota teisėsaugai, kad būtų iškelta baudžiamoji byla.

   Pasibaigus lašišinių žuvų nerštui, nuo sausio 1 d. žvejai mėgėjai vėl galės įsigyti licencijas gaudyti lašišas, šlakius, taip pat žvejoti marguosius upėtakius turint leidimą mėgėjų žvejybai. Lašišų ir šlakių žvejyba, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, pastaruoju metu vis labiau populiarėja. Jeigu 2006 metais buvo nupirktos vos kelios licencijos lašišoms žvejoti, tai pernai – jau 1199.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 266 3660
2010-10-15

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.