lot. Vimba vimba (Linnaeus, 1758)
Kūnas pailgas, suplotas, panašus į kuojos ar skersnukio. Žiotys apatinės, išsikišusios kaip dumplės. Pauodegio pelekas ilgas. Tarp pilvo ir pauodegio pelekų tęsiasi ryški bežvynė briauna. Nugara tamsiai melsvai pilka, šonai sidabrinės spalvos, pilvas baltas. Krūtinės, pilvo ir pauodegio pelekai gelsvi, uodegos ir nugaros – pilki. Per nerštą žiobriai patamsėja, jų nugara apjuoduoja, pelekai parausta, patinų kūnas pasidengia nerštaspuogiais.
Žiobriai sudaro keletą porūšių ir formų. Nominalinis porūšis paplitęs Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinuose (Emsės, Elbės, Veichselio, Vyslos, Nemuno, Dauguvos upėse, Pietų Švedijoje ir Suomijoje, taip pat Ilmenio, Volchovo ir Ladogos ežeruose). Azovo, Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinuose gyvena kiti porūšiai. Žiobriai – praeivės žuvys, iš jūrų neršti migruoja į upes ir upelius. Lietuvoje dalis žiobrių į Kuršių marias atplaukia rudenį, čia žiemoja ir anksti pavasarį migruoja į upes. Kita dalis migruoja iš jūros balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje ir plaukia neršti į upes (Miniją, Jūrą, Dubysą, Nerį, Šventąją) bei jų intakus. Po neršto grįžta į jūrą. Pastačius Kauno HE užtvanką, Kauno mariose susidarė vietinė žiobrio populiacija, kuri neršti migruoja į Nemuną, o maitintis – į Kauno marias.
Žiobris užauga iki 40-50 cm ir 1,5 kg, labai retai iki 50 cm ir iki 2 kg, bet dažniausiai sugaunami 30-35 cm ilgio ir 300-700 g svorio. Neršia ant smėlėto, žvirgždėto grunto upių tėkmėje gegužės-birželio mėn., kai vanduo sušyla iki +13°C ir daugiau.
Žiobris – vertinga, skani žuvis. Anksčiau jų migracijos metu prie Nemuno būdavo švenčiamos "žiobrinės". 1982 m. uždrausta specializuota žiobrių žvejyba bei mėgėjiška žūklė upėse. Pagausėjus žiobrių ištekliams, vėl leidžiama mėgėjiška licenzinė žūklė.
Verslinės žūklės įrankiais draudžiama gaudyti visuose vidaus vandenyse bei Kuršių mariose. Mėgėjiškos žūklės įrankiais leidžiama žvejoti tik pagal licenzijas. Šių žuvų migracijos ir neršto metu, nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d., 26-iose upėse ar jų atkarpose draudžiama mėgėjiška žūklė iš valčių dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis, tačiau tam tikrose Nemuno, Minijos, Šventosios, Neries ir Nevėžio atkarpose leidžiama žvejoti nuo kranto plūdinėmis meškerėmis.